pairėlis

paìrėlis, -ė smob. (1) 1. iširęs, ištižęs, netvarkingas žmogus, sugriuvėlis: Tas mūsų kaimynas tikras paìrėlis: jo trobos pagedusios, apiplyšusios NdŽ. 2. žr. pairalas: At, mano vyras paìrėlis: nuejęs pas Joną, išsiplepėjo, kad regėjo, kap kovės (mušėsi), dabar žurašė iš svietkų Pls.